Epizodas 17: Sub Santa at Timpview

2023 m. gruodžio 1 d. /
Shauna Sprunger /

Sup su "Sup

00:00 / 35:55

Sveiki atvykę į kitą Provo miesto mokyklų rajono podkasto "Kas vyksta su "Sup" epizodą. Esu kuratorė Wendy Dau, o šią savaitę prie manęs prisijungė Timpvio vidurinės mokyklos mokinių savivaldos patarėja Cassidy Baker ir du Timpvio mokinių savivaldos nariai - Calebas Ngatuvai ir Sarah Lee. Aptarsime programą "Sub for Santa", kurią Timpvėjaus mokykla vykdo kasmet per šventes. Bet pirmiausia - mūsų naujienos.

Baigėsi konkursas, kuriame mokiniai gali kurti ženkliuką "Find Your Swing". Iki šiol gavome keletą paraiškų. Mokiniai ir toliau gali pateikti geriausius savo darbus, atspindinčius knygos "Boys in the Boat" temą "Find Your Swing", ir gauti šansą, kad būtent jų kūrinys taps ženkliuku. Darbus galima pristatyti į savo mokyklos pagrindinį kabinetą iki trečiadienio, gruodžio 13 d., o nugalėtojas gaus kuratoriaus dovanų kortelę $100.
Prasidėjo atostogų sezonas, o tai reiškia, kad mūsų mokyklose rengiami šventiniai koncertai. Koncertų datas ir laiką būtinai rasite rajono arba mokyklos interneto svetainėse.
Pasiruoškite skleisti šventinę nuotaiką su Timpview vidurinės mokyklos "Sub for Santa" programa, kuri prasideda po Padėkos dienos pertraukos, 2023 m. lapkričio 27 d., ir tęsis per žiemos pertrauką iki sausio 3 d. Timpview bendradarbiauja su "United Way" ir "Food and Care Coalition", kad paremtų mūsų rajono šeimas. Nesvarbu, ar norite padovanoti naujų dovanų, prisidėti pinigais, ar rasti daugiau būdų prisijungti, apsilankykite timpviewsubforsanta.weebly.com ir paverskite šį sezoną ypatingu tiems, kuriems jo reikia.
Kitas mokyklos valdybos posėdis bus mokomasis ir dalykinis antradienį, gruodžio 12 d. Mokomieji posėdžiai vyksta apygardos biuro 1 valdybos salėje, o dalykiniai susitikimai - Profesinio tobulėjimo centre. Abu posėdžiai yra atviri visuomenei, o per dalykinį posėdį laukiama visuomenės komentarų. Apie posėdžių pradžios laiką skaitykite mūsų interneto svetainėje.
Kiekvieną penktadienį ieškokite kassavaitinės vaizdo transliacijos iš kuratoriaus Dau. Šiame trumpame vaizdo įraše ji pateikia svarbią informaciją ir naujienas apie darbo įvykius visame rajone.

O dabar pereikite prie mūsų podkasto.

Wendy: Sveiki visi. Aš esu čia su keliais Timpvėjaus vidurinės mokyklos mokinių savivaldos atstovais, kurie atvyko pasikalbėti su mumis apie savo šių metų projektą "Sub for Santa". Taigi, čia yra Kalebas Ngatuvai, ar taip?

Kalebas: Sveiki. Taip, teisingai.

Wendy: Vendi: Gerai, įsitikinu, kad pasakiau teisingai. Gerai, turime Sarą Lee.

Sara: Sveiki.

Wendy: Taip pat turime Cassidy Baker, kuri yra jų patarėja Timpview vidurinėje mokykloje. Norite pasisveikinti?

Cassidy: Sveiki.

Wendy: Labai ačiū, kad prisijungėte prie šio podkasto. Iš pradžių noriu pradėti nuo kažko šiek tiek kasdieniškesnio. Papasakokite, kas jus labiausiai jaudina gruodžio mėnesį. Gruodis bus pilnas įvairiausių dalykų, tiesa? Ypač kaip studentų savivaldos vadovams. Taigi papasakokite, kas jus labiausiai jaudina.

Kalebas: Mėgstamiausia gruodžio mėnesio dalis tikriausiai yra baigti mokyklą.

Wendy: Tai geras sąžiningas atsakymas.

Kalebas: Visada malonu padaryti pertrauką. Taip, taip, aš to laukiu.

Wendy: Gerai. Taip, jūs tikriausiai nuolat dirbate, todėl jums reikia atsipalaiduoti ir kvėpuoti.

Kalebas: Būtent. Gerai, Sara. Ko labiausiai laukiate?

Sarah: Gruodį man atrodo, kad laukia daugybė renginių. Ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų vyksta kalėdiniai vakarėliai ir tiesiog ruošiamasi sezonui.

Wendy: Tai tiesiog labai smagus laikas. Žinau, kad daug žmonių patiria stresą, bet taip pat jaučiu, kad pradedame prisiminti, kaip galime būti žmonėmis ir būti geri vieni kitiems. Ir tai tarsi primena mums apie tai, o tai yra labai gerai. Na, dar kartą dėkojame, kad šiandien atvykote su mumis pasikalbėti, bet norime iš tikrųjų pabrėžti, ką jūs darote "Sub for Santa" organizacijoje Timpview. Taigi pirmiausia papasakokite, ką jūs darote. Pateikite mums bet kokią informaciją, kurią norite, ir kiek metų, galbūt, jei žinote, kad, hm, Timpview tai daro, ir kodėl jūs, vaikinai, taip aistringai tuo užsiimate.

Kalebas: Taip, gerai. "Timpview" tai darė nuo pat mokyklos įkūrimo, bet iš tikrųjų tai prasidėjo maždaug per pastaruosius 10 ar 15 metų. Iš esmės, kadangi dabar Kalėdų metas, mes tiesiog stengiamės užtikrinti, kad bendruomenės šeimos turėtų galimybę turėti nuostabias Kalėdas. Taigi darome viską, ką galime.

Wendy: Tai puiku.

Sarah: Jis tarsi pasakė tai, ką ir aš norėjau pasakyti. Um,

Wendy: Leisiu tau pirmai atsakyti į kitą klausimą, Sarah. Pažadu.

Sarah: Aš taip pat sakyčiau, kad "Sub for Santa" yra labai svarbus dalykas, nes mes ne tik suvienijame savo mokyklos, Timpview bendruomenę, Timpview šeimą, bet ir tai yra būdas išsiskleisti ir suvienyti Provo bendruomenę apskritai, nes kiekvienas gali dalyvauti ir mes taip pat galime skleisti džiaugsmą ir padėti vieni kitiems. Manau, kad tai tikrai svarbi "Sub for Santa" dalis.

Wendy: Tai nuostabu. Man patinka apie tai girdėti. Gerai, tad ką iš tikrųjų darote dėl projekto "Sub for Santa" ir sakote, kad jis padeda šeimoms bendruomenėje, taigi norite suteikti joms puikias atostogas. Ką tai apima? Pavyzdžiui, kokius dalykus renkate ir kaip tai darote? Ar tai yra pinigai? Ar tai yra aukos? Ar tai papasakokite man visus dalykus

Sara: Taigi yra keli skirtingi būdai. Bet vienas dalykas, kurį mes darome kaip studentų valdžia, yra tai, kad mes iš tikrųjų važiuojame į įvairias apylinkes. Iš to gauname aukų. Ir tai iš tikrųjų labai smagu. Pastaruosius kelerius metus, kai ėjome kolidoriauti, buvo sniego, bet

Cassidy: t taip jis tampa dar magiškesnis.

Wendy: Taip, taip.

Sara: Tikrai taip. Be to, "StudentGov" taip pat kreipiamės į įvairias vietines įmones, kad sužinotume, ar galime gauti kokių nors aukų, arba kreipiamės į restoranus, kad šie organizuotų maisto vakarus ir dalį pajamų skirtų mūsų programai "Sub for Santa".

Wendy: Jei šį vakarą eisi į "Chick-fil-A" ir pasakysi, kad esi iš Timpvėjaus vidurinės mokyklos, mes gausime procentus nuo visko. Ar apie tai jūs kalbate?

Sara: Taip

Wendy: Gerai, puiku.

Sara: Šiuo metu dirbame ties tuo. Kaip ir mokykloje, turime smagių renginių. Pavyzdžiui, turime bjaurių kalėdinių megztinių bernvakarį.

Cassidy: Ir kiekvienas turi vieną iš jų, kurį gali iškasti, tiesa? Gerą, bjaurų megztinį.

Vendė: Ei, aš neturiu bjaurių megztinių.

Cassidy: Tai gali būti nuostabu. Žinai, nuostabūs kalėdiniai megztiniai taip pat. Priimsime ir juos.

Wendy: Tai teisinga. Gerai. Tai sąžininga.

Sarah: Taip, tai tik keli dalykai, kuriuos mes darome.

Wendy: Taigi, kai jūs darote bjaurių Kalėdų dalį, aš nežinau, kodėl aš, žinote, užsifiksavau ties šiuo bjauriu kalėdiniu megztiniu. Skamba taip, lyg man reikėtų tokį įsigyti, kad galėčiau dalyvauti, bet papasakokite, ką jūs, ką jūs darote. Ir ar tai kaip šokis, ar kaip vakarėlis, į kurį įeiti reikia mokėti, ar kaip tai vyksta?

Sara: Manau, kad šiemet viskas šiek tiek kitaip, nes persikėlėme į naują mokyklą. Tai tikrai jaudinantis dalykas. Bet. Tai šokis, ir manau, kad šiais metais planuojame daryti tai, kad, hm, jei galite atnešti daiktą iš šio sąrašo, kurį žmonės gali atnešti, jei jie gali tai atnešti į šokį, hm, manau, kad tai planuojame daryti dėl Bjaurių kalėdinių megztinių estafetės.

Wendy:

Sarah: Bet taip.

Wendy: Gerai, tai nuostabu.

Cassidy: Šiais metais ten gali būti karšto šokolado. Netgi svarstėme idėją, kad vienas iš mūsų mokytojų galėtų persirengti Kalėdų Seneliu ir nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu, kaip vaikystėje prekybos centre. Ir, hm, surengti smagų, tarsi sezono pradžios kalėdinį vakarėlį. Jis vyks gruodžio 1 d. Pirmąjį penktadienį po Padėkos dienos.

Wendy: Tai nuostabu. Taip. Kalebai, ar yra kitų dalykų, kuriuos darote, kad surinktumėte pinigų ar aukų, apie kuriuos galite pagalvoti, kuriuos esate suplanavę, o gal vis dar planuojate, kad viską suplanuotumėte.

Kalebas: Manau, kad mes vis dar planuojame kai kuriuos dalykus, bet didžiąja dalimi mes darome daug dalykų, susijusių su mokykla. Taigi, turime mokinių ir mokytojų krepšinio varžybas. Tai visada labai smagu.

Wendy: Ar mokytojai visada pralaimi?

Cassidy: Žinote, ką aš dabar ginsiu mūsų mokytojus. Mūsų mokytojai yra grėsmingi varžovai, o mes kasmet esame gana gera komanda. Turime keletą buvusių koledžo krepšininkų.

Wendy:

Cassidy: Paprastai vaikams tenka pelnyti taškus, kad jie grįžtų į žaidimą. Taškų galima nusipirkti žaidimo pabaigoje.

Wendy:

Cassidy: Tai tapo smagia tradicija. Kalebas jau kaip ir, matau akis. Jis pasiruošęs. Jis pasiruošęs laimėti.

Wendy: Taigi, ar tai darote per pamokas, ar po pamokų?

Kalebas: Emm, taigi, tai vyksta po pamokų, o tada mes mokame įėjimo mokestį - apie penkis dolerius ir visi pinigai skiriami "Sub for Santa".

Ir kada tai įvyks? Nes aš prie to artėju.

Cassidy: Taip, tu turi ateiti. Tu gali būti komandoje.

Wendy: Ne, ne, ne, ne. Taip.

Cassidy: Galite parodyti, galite mesti antgalį.

Cassidy: Galėčiau tai padaryti. Galėčiau tai padaryti. Taip.

Wendy: Kada?

Kalebas: Nesu visiškai tikras. Gruodžio 6 d.

Cassidy: Gruodžio 6 d.

Kalebas: Pirmadienis, gruodžio 6 d.

Wendy: Manau, kad mes rengsime rajono vadovų patarimus ar pan.

Cassidy: Tai tikrai smagu. Mokytojai per daugelį metų taip pat labai į ją įsitraukė. Vienais metais aš iš tikrųjų buvau apkaltintas, labai stipriai apkaltintas, ir šis vaizdo įrašas visada iškyla kiekvienais metais, kai aš apkaltinau vieną iš mūsų futbolininkų, bet aš, aš padarysiu viską dėl pergalės, žinote, turiu laimėti tas rungtynes.

Wendy: O, mes tai darėme, aš tai dariau ir anksčiau, bet mokytojai visada buvo priversti daryti kažką keisto. Pavyzdžiui, turėjau žaisti krepšinį susiėmusi rankas už nugaros ar panašiai. Taigi aš turėjau tarsi kliūtį, nes žaidžiau krepšinį, tai buvo mano pasiteisinimas, kodėl esu baisi. Aš, aš dabar laikausi tos istorijos, taigi. Gerai, ką dar, ką dar esate suplanavę?

Calebas: Mes taip pat renkame klasių kolekcijas, iš esmės. Taigi, per pamokas kiekvienoje klasėje turėsime po stiklainį, kurį mokytojas skatins, kad vaikai paaukotų, ir tada kas antrą dieną rinksime aukas, kad tai būtų gera proga visiems sudalyvauti ir padovanoti Kalėdų Seneliui, taigi, taip, tai pagrindinis dalykas, kurį darome.

Wendy: Ką klasė gauna, jei laimi?

Kalebas: O, mes vis dar sprendžiame.

Cassidy: Anksčiau esame darę įvairių dalykų, pvz., keksiukų ir picų vakarėlius. Didžiausias dalykas yra teisė pasigirti.

Sara: Taip,

Kalebas: Tai tiesa.

Cassidy:Nes "T-Birds" mėgsta girtis. Ir tai tarsi mūsų supergalia. Prie mokytojo durų užrišame didelį, didžiulį pirmosios vietos kaspiną. Ir tai kurį laiką ten kabo. Ir tai yra geras pasigyrimas, kai visi praeina pro šalį.

Wendy: Gerai, šaunu. Gerai, taigi tai atskiros klasės. Ar tai kaip pirma pamoka, ar?

Kalebas: Taip, manau, kad tai tavo pirmasis B dienos laikotarpis.

Wendy: Gerai, gerai, puiku. Gerai, taigi, tai nėra taip, kad antrakursiai prieš trečiakursius prieš ketvirtokus. Tai tarsi jūsų tikrasis...

Kalebas: Tai tarsi klasės, taip.

Wendy: Puiku. Taigi mokytojas taip pat turi išsaugoti savo veidą ir padėti.

Calebas: Taip, mes įtraukėme visus.

Wendy: Gerai, tai nuostabu. Gerai, ar dar ką nors planuojate?

Sara: Manau, kad tai yra svarbiausi dalykai.

Kalebas: Taip, manau, kad tai svarbiausi dalykai.

Wendy: Jie yra didžiausi. Gerai, taigi, su kuo bendradarbiaujate bendruomenėje, kad padėtumėte tai įgyvendinti?

Kalebas: Dvi didžiausios organizacijos, su kuriomis bendradarbiaujame, yra "United Way" ir "Food and Care Coalition". Timpview studentų savivalda ketina eiti į "United Way" ir padėti savanoriauti, organizuoti tam tikrus dalykus, kad juos būtų galima išsiųsti šeimoms. Ir tai, tiesą sakant, yra viena iš mano mėgstamiausių dalių, nes po to einame į "Taco Bell" ir valgome "Gov'sGiving", bet taip.

Wendy: Patinka.

Cassidy: Mes einame pirmadienį, padedame įrengti jų Kalėdų centrą Jungtiniame kelyje, kur jie gauna visas dovanas. Mes tai darome. Kartu su vaikais apžiūrime "United Way". Ir tada mūsų tradicija yra eiti į "Taco Bell" visi kartu po to, kai buvo visai smagu užimti visą "Taco Bell", visi vieni. Tai smagi tradicija. Ir kiekvienais metais būna taip: ar eisime į "Taco Bell"? Aš sakau: taip, taip, mes eisime aptarnauti pirmieji, bet eisime į "Taco Bell".

Wendy: Tai gerai. Tai nuostabu. Gerai, taigi "United Way" ir "Food and Care Coalition", kaip jie padeda remti jūsų projektą?

Kalebas: Esu tikras, kad iš jų nusipirkome kokius penkis kambarius.

Cassidy: Taip, anksčiau mes rėmėme penkis kambarius. Taip.

Wendy: Gerai

Kalebas:. Taip, tai kambariai, kuriuos suteikiame šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Už visus pinigus, gautus iš "Suffer Santa", perkame baldus, maisto gaminimo reikmenis ir sutvarkome visą patalpą, kad ji gražiai atrodytų toms šeimoms.

Wendy: Tai nuostabu.

Cassidy: Ar jums pavyko jį aplankyti praėjusį kartą?

Sara: Ėjau, taip.

Cassidy: Taip, pernai pirmą kartą apžiūrėjome kambarius. Jie ką tik baigė savo etapą, kuriame turi visus šiuos skirtingus butus, į kuriuos Provo gyventojai ir kiti ne tik gyventojai gali atvykti ir laikinai apsistoti, kai jiems reikia arba kai jiems reikia poros mėnesių būsto ar pan. Mes parėmėme penkis kambarius. Kaip sakė Kalebas, baldai, virtuvės reikmenys, patalynė, mes parėmėme penkis kambarius. Nepasakysiu, kiek tai kainavo pinigų, bet penkių kambarių rėmimas kainavo nemažai. Prie kiekvieno iš tų kambarių turime lentelę su T-Bird T raidėmis, rodančiomis, kad tai mūsų remiami kambariai. Prieš kelerius metus vaikai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti šią vietą ir pamatyti ją. Manau, puiku, kad jie gali tai pamatyti. Bendruomenės pagalbą ir ryšį su bendruomene, kuri nuolat tarnauja taip, kaip mes tarnaujame savo mokykloje, bet pamatyti tai didesniu mastu, valstybės lygmeniu, manau, kad tai labai stipru, kai jie mato kitų žmonių poreikius, eina per šias vietas ir mato, koks dosnus Provo miestas savo gyventojams. Jie jais rūpinasi.

Wendy: Tai neįtikėtina. Taigi, jei renkate pinigus ir kitus panašius dalykus, kaip nusprendžiate, kas juos gaus, iš kur žinote, ko šeimoms reikia, ir kaip renkate visą šią informaciją?

Sara: Manau, kad mes, kaip studentų valdžia, priimame kelias šeimas, todėl mums pateikiamas sąrašas dalykų, kurių jiems reikia ir kurių jie nori.

Wendy:

Sarah: Um, ir todėl vakarienės Kalėdų Senelio sezono pabaigoje keletas iš mūsų eina apsipirkti, Wendy: gerai

Cassidy: Tavo akys nušvito Sarah

Sara: Šiais metais tikrai noriu eiti, nes anksčiau nesu apsipirkinėjusi šioms šeimoms, todėl manau, kad tai bus tikrai ypatinga patirtis, bet po to, kai nupirksime šias dovanas ir daiktus, mes, kaip studentų valdžia, juos supakuosime. Ir, kaip Caleb'as sakė anksčiau, mes taip pat galėsime jas nuvežti kai kurioms šeimoms.

Wendy: Tai nuostabu. Taigi, apsipirkimas, matyt, yra gana įdomus dalykas.

Cassidy: Smagu stebėti, kaip visi tie megztiniai iškeliauja, kaip jie visi eina skirtingais praėjimais ir kaip jie džiaugiasi, kad gali apsipirkti kažkam kitam. Manau, kad tai tikrai smagu.

Wendy: Manau, kad tai tikrai puiku. Aš, nes galvoju apie apsipirkimą ir tai skamba siaubingai. Nenoriu to daryti. Todėl man patinka, kad tu nori tai daryti. Man patinka, kad viską supakuojate ir pristatote. Teisingai. Ir, ir pamatyti, hm, manau, visų įdėtų pastangų rezultatus. Papasakokite, kaip pasiskirstote visas pareigas su studentų savivalda. Nes akivaizdu, kad ne visi gali eiti apsipirkti ar visi gali tai daryti. Taigi, kaip jūs, kaip jūs maksimaliai išnaudojate visas savo pastangas tokiu būdu?

Sarah: Taigi, per didžiuosius renginius, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, mes tarsi pasiskirstome į skirtingas grupes, todėl Kalebas ir aš tarsi paskiriame kiekvienam darbą, ir tai yra tarsi dideli renginiai, vykstantys mokykloje, bet, pavyzdžiui, apsipirkinėjant šeimoms, paprastai daug žmonių savanoriauja ir tiesiog nori tai daryti, nes tai yra tarsi kažkas, ką mes darome ne per pamokas, nes negalime naudoti pamokų laiko apsipirkimui. Norėčiau, kad galėtume. Hm, bet taip, visi taip pat labai į tai įsitraukia. Bandau prisiminti visus komitetus.

Cassidy: Žinau, kad tai sunku, ar ne? Kad kažkas pavyktų, turime tiek daug skirtingų rankų ir tiek daug skirtingų puodų. Teisingai, kad patenkintume visus šiuos poreikius. Jūs turite tarsi elnių komitetą.

Sara: Taip, turime elnių komitetą. Turime maisto vakarų komitetą.

Cassidy: Jūs turite savo klasės kolekcijas.

Sara: Klasių kolekcijos. Kalėdojimo grupė. Krepšinio rungtynės.

Calebas: Ir tuo pačiu metu visi kreipiasi į savo įmones.

Sara: Taip.

Kalebas: Taigi, mes su Sara iš tikrųjų paskyrėme po penkis verslus kiekvienam studentų savivaldos nariui. Taigi, mūsų yra apie 45, manau, kad tai maždaug 225 įmonės.

Wendy:

Calebas: 225 vietos įmonės.

Wendy: Vendi: Protas išmušė iš vėžių.

Kalebas: Taip.

Cassidy: Įspūdinga, kad vaikai tai daro, nes prisimenu, kaip paauglystėje bijojau kalbėtis su nepažįstamais suaugusiaisiais, ypač su vadovais ar panašiai. Taigi, mes, mes tarsi pereiname prie mokymų. Kaip jūs kreipiatės į verslą? Pavyzdžiui, ką turėtum apsirengti? Pavyzdžiui, galbūt turėtumėte dėvėti megztinius, turėtumėte pasirodyti ir prisistatyti, ir mes kalbame apie tai, ką galite pasakyti. Turime sukurtą verslo laišką, kurį galime jiems įteikti, o vaikai yra atsakingi už tolesnius veiksmus. Man yra tekę matyti vaikų, absolventų, "Student Gov" absolventų, kurie po metų sugrįžo ir sakė, kad labiausiai pasiruošti kitam lygiui juos paruošė "Sub for Santa". Jie turėjo išeiti iš savo komforto zonos, kad padarytų kažką gero, ir tai padėjo jiems suprasti, kad galiu eiti pasikalbėti su suaugusiuoju, kurio nepažįstu, arba galiu ko nors paprašyti ir galiu išmokti priimti atmetimą, atsisakymą ir judėti pirmyn. Tai nėra asmeniška. Todėl manau, kad įgūdžiai, kurių jie išmoksta tai planuodami, yra nuostabūs. Pavyzdžiui, darbas komitete, susiskirstymas, tarnavimas kitam žmogui, kažko nepatogaus darymas, kokių gerų gyvenimo įgūdžių jie išmoksta per tai.

Wendy: Tai tikrai gerai. Ir man taip pat patinka, kad dabar komitetai yra tokie, kad nė vienas žmogus nėra perkrautas, tiesa? Jei turėtum būti atsakingas už visus tuos dalykus, negalėtum atlikti jokių namų darbų ar dar ko nors, po to gautum penketą. Taip. Bet man taip pat patinka, kad mes mokome vaikus, kad, kas blogiausia, kas gali nutikti? Kas? Kas nors tau pasakys "ne"? Gerai. Judėk toliau. Štai taip. Tai skamba tikrai baisiai, tiesa?

Cassidy: Taip.

Wendy: Bet taip tikrai nėra.

Cassidy: Štai kur jūs augate. Tai augimo taškas.

Wendy: Taip. Kai reikia šiek tiek pasitempti.

Cassidy: Taip. Šie vaikinai tai darė trejus metus. Jie profesionalai, bet esu tikras, kad jiems tai net šiek tiek nervina. Dabar jie yra to lyderiai.

Wendy: Teisingai.

Cassidy: Jie buvo komitetų nariais, o dabar jiems vadovauja, todėl smagu matyti juos vyresniųjų metų pabaigoje darančius kažką tikrai ypatingo.

Wendy: Tai nuostabu. Kaip jūs nustatote, ko reikia bendruomenei, be to, kad priėmėte keletą šeimų ir gavote keletą sąrašų? Ar yra kitų būdų, kaip išsiaiškinate, kokie yra tie poreikiai?

Sara: Mūsų mokykloje dirba socialinė darbuotoja, su kuria bendradarbiaujame. Ji iš tikrųjų buvo atėjusi į mūsų klasę prieš kelias pamokas. Ji mums parodė keletą mūsų mokyklos statistinių duomenų, kurie, manau, padėjo mums suprasti, kad net ir aplinkiniams gali prireikti pagalbos, net jei jie taip neatrodo,

Wendy: Tiesa?

Sarah: Manau, kad tai mums taip pat tapo tarsi asmeniška, nes mes tiesiog norime įsitikinti, kad visi turi geras atostogas, ir ne tik Malia, mūsų mokyklos socialinė darbuotoja, su kuria dirbame, bet ir mokyklos rajono socialiniai darbuotojai.

Wendy: Tai tam tikra prasme unikalu, nes yra daug vidurinių mokyklų, kurios rengia "Sub for Santa" ir renkasi organizaciją ar kažką, kam paaukoja pinigus, ir ne visada esi tikras, kad jie grįžta į bendruomenę. Taigi papasakokite man, kodėl tai tikrai svarbu, nes atrodo, kad jei tai darome jau seniai, susiekite tai su tuo, apie ką kalbėjo Malia, ir kodėl tai tampa taip svarbu Timpview mokiniams ir kaip tai padeda jums šiame procese.

Calebas: Manau, kad tai iš tikrųjų labai svarbu, nes daugelis žmonių, kurie susiduria su sunkumais arba kuriems jų reikia, iš tikrųjų yra mokiniai, kurie mokosi pas mus. Manau, kad daug kartų jų sunkumai yra slepiami, ir mes nebūtinai stengiamės, kad jie būtų atviri, bet tiesiog norime, kad jie jaustųsi patogiai ateidami į mokyklą ir žinotų, kad tai yra saugi vieta, kur mes galime jais pasirūpinti.

Cassidy: Ar galiu, ar galiu pateikti pavyzdį to, ką sako Calebas? Emm, manau, kad aš jums tai sakiau. Galbūt jie žino, nes ilgiau dirba studentų savivaldoje. Prieš kelerius metus turėjome Timpvėjaus studentą. Um, jie nežinojo to studento vardu ar panašiai. Aš, kaip suaugęs žmogus, žinojau šiek tiek daugiau apie situaciją, bet šis studentas gyveno su šeima automobilyje Provo bendruomenėje ir eidavo į sporto sales ir universitetus nusiprausti po dušu ir panašiai. Ir jie girdėjo, kad tai buvo studentas, kasdien ateinantis į mokyklą, o šie vaikai neturi jokio supratimo. O vėliau, hm, po ketverių metų, šis asmuo baigia mokyklą ir kalba per išleistuves. Ir aš, hm, stengiuosi nesijaudinti, bet ji pasidalijo, hm, savo patirtimi, kaip tai buvo lūžio taškas, kai ji suprato, kad jos bendraamžiai yra jos pusėje. Ir tada sėdėti ten ir baigti mokyklą kartu su savo bendraamžiais, kokia graži akimirka. O aš sėdžiu ten, gale, tikriausiai verkdama, o visi kiti klausia: kas vyksta? Ir aš tiesiog žinau visą šią istoriją, šią gražią istoriją. Ir tokių galimybių yra visur. Manau, kad žinia, kurią stengiamės perduoti tarnaudami Provo pirmiausia, yra ta, kad nereikia toli eiti tarnauti ir nereikia eiti į organizaciją. Pavyzdžiui, galite sukurti organizaciją, galite sukurti miestą. Ir manau, kad jei kiekvienas pirmiausia apsidairytų aplink save, manau, kad šis pasaulis būtų toks, tai skamba taip banaliai, bet šis pasaulis būtų geresnis, jei galėtumėte tiesiog pažvelgti į tuos, kurie yra aplink jus, ir kiekvienas tiesiog rūpintųsi jais aplink save. Noriu, kad vaikai suprastų, jog nereikia vykti į tolimą šalį, kad galėtum tarnauti. Jums nereikia to daryti. Galite tarnauti žmogui visai šalia ir tikriausiai padarysite tokią pat įtaką pasauliui, kaip ir tas žmogus, esantis toli nuo jūsų. Ir manau, kad būtent tai ir yra gražu šioje programoje - apsidairyti aplinkui, atverti akis, atsijungti nuo telefono, pažvelgti, pakelti akis, pažvelgti žmonėms į akis ir pamatyti, kas vyksta.

Wendy: Manau, kad tai puiki žinia ta prasme, kad, žinote, jei iš tiesų rūpintumėmės savo bendruomenių žmonėmis, mums nereikėtų pasikliauti šiomis didelėmis, didžiulėmis organizacijomis, kurios ateitų ir teiktų paramą. Tiesiog turime išmokti rūpintis vieni kitais. Tiesa? Ir jūs to mokotės iš pirmų lūpų. Tai neįtikėtina. Papasakokite, koks jūsų šių metų tikslas. Ką tikitės pasiekti?

Sara: Aš manau, kad man tai nėra tikslas. Tai tiesiog kažkas, ką tikrai noriu padaryti šiais metais. Tai, hm, vėlgi, kalėdinis apsipirkimas. Manau, kad būsiu

Cassidy: Grįžti į parduotuvę Sarah.

Sara: Aš tiesiog manau, kad tai bus tikrai ypatinga galimybė apsipirkti kam nors. Bet manau, kad tiesiog paliksime, nes iš tikrųjų dovanas išvešime prieš pat pertrauką. Taigi, tarsi išeiname į pertrauką žinodami, kad, žinote, mes, kaip vidurinės mokyklos mokiniai, prisidėjome prie pokyčių mūsų bendruomenėje ir taip pat tarsi suvienijome mūsų bendruomenę. Nes manau, kad padėti šeimoms yra labai svarbu, bet tai yra svarbiau nei, nežinau, skaičiai, konkrečių skaičių nustatymas, manau, kad, tikiuosi, mes galėsime, mokiniai galės išvykti į pertrauką su šiltu jausmu.

Cassidy: Ar galvoji apie tai Kalėdų dieną, Sarah, Calebai?

Sara: Taip

Kalebas: Taip, žinau.

Cassidy: Ar atsibudęs ryte pagalvoji, kad kažkas kitas dabar atsibudo labai laimingas dėl manęs?

Kalebas Taip.

Cassidy: Tai šaunus jausmas, tiesa? Nes tai verčia susimąstyti, kad pirmas dalykas, apie kurį pagalvoji pabudęs, esi ne tu, tiesa? Kažkas kitas tai gauna dėl tavęs.

Kalebas: Tai malonu.

Cassidy: Tai šaunus jausmas, tiesa?

Wendy: Kalebas: Koks tavo tikslas?

Calebas: Po kelerių metų, praleistų šioje veikloje, aš tikrai manau, kad padėti kuo daugiau šeimų yra mano didžiausias tikslas, nes praėjusiais metais aš išvykau į vieną iš tų apsipirkimo kelionių, apie kurias kalbėjo Sarah. Taip, ėjau su keliais kitais nariais. Mes tiesiog apsipirkinėjome "Walmart". Um, ir tada iš tikrųjų turėjome galimybę pristatyti dovanas šeimai. Ir tą vakarą, kai pasibeldėme į duris ir mama atidarė duris, nežinau, niekada nepamiršiu, kaip jos veidas, nežinau, ji taip plačiai nusišypsojo, nežinau, ir tada ji sako, įeikite, įeikite, ir mes padėjome dovanas. Ir tada jūs matote, kaip maži vaikai žvilgčioja pro duris, ir jie visi buvo tokie besišypsantys, ir aš nežinau, tai tikrai pakeitė mano požiūrį į Kalėdas ir įtaką, kurią man padarė "Subas Kalėdų seneliui".

Wendy: Tai neįtikėtina.

Cassidy: Taip, taip. Tai labai šaunu.

Wendy: Kartais mes nenorime, kad žmonės pradėtų galvoti apie tai, kad mes tai darome dėl skaičių. Mes tai darome dėl žmonių, nes mums rūpi žmonės. Mums rūpi žmonės, su kuriais gyvename šioje bendruomenėje, ir kaip tai svarbu. Taigi man malonu tai girdėti. Tai tikrai svarbu. Kaip, jūsų nuomone, keičiasi "Sub for Santa"? Jūsų mokykla, gal net gruodžio mėnesį, ar ji, ar ji keičiasi? Pavyzdžiui, mokinių dėmesys? Ar jaučiate, kad tai daro teigiamą poveikį ar visai mokyklai? Pavyzdžiui, akivaizdu, kad tai daro poveikį visiems jums, kurie matote to rezultatus. Kokį poveikį tai daro vaikams, kurie eina į krepšinio varžybas arba eina į šokį su bjauriais kalėdiniais megztiniais. Ką jie žino ir kaip pasidalyti šia informacija su jais, kad jie suprastų, kokį poveikį jie daro?

Cassidy: Norite, kad aš pradėčiau, o jūs, vaikinai, galėtumėte...

Kalebas: Taip, taip, jei nori eiti.

Cassidy: Žinau, aš žinau, kaip atrodo. Tai žvilgsniai testų dienomis.

Sara: O, brangioji.

Cassidy: Kas? Tai buvo testavimas. Jie abu buvo mano klasėje. Manau, kad visą tą mėnesį dėmesys sutelkiamas į išorę, o tai, mano manymu, yra kažkas tokio, dėl ko paaugliai, kaip ir paaugliai, kartais sulaukia blogos replikos, kad yra labai susikoncentravę į save, labai egocentriški. Aš, kaip mokytoja vidurinėje mokykloje, su tuo nesusidūriau. Ir manau, kad smagu matyti, jog tai netampa pinigų klausimu. Paprastai, pavyzdžiui, kai dalyvaujame renginyje ir turime pasakyti, gerai, $5, $10. Būna taip: o, tikrai? Kaip, žinote, žinote, bet tada, kai sakome, vaikinai, tai pirmas kartas Kalėdų Seneliui, jie sako, štai mano $5, štai mano $10, žinote, kaip vaikai tuo metu tiesiog pradeda labiau galvoti apie kitus. Smagu, kad vietoj šventinių vakarėlių ir panašių dalykų jie pradeda galvoti apie kitus. Stengėmės kuo daugiau informacijos pasidalyti su mokinių bendruomene. Šiais metais kviečiame daug grupių eiti kartu su mumis koledžiauti. Kviečiame chorą ir orkestrą, futbolininkus. Dabar tai yra jų oficialus kvietimas. Tačiau mes ketiname su jais susisiekti. Bet mes norime, kad tai būtų labiau ne studentų vyriausybės veikla, o studentų vyriausybės vadovaujama veikla, kurioje dalyvautų visi, tiesa? Mes ją vesime, bet norime, kad žmonės rastų, hm, kaip, eee, koks žodis man skamba? Mes norime, kad žmonės rastų, pavyzdžiui, nišą, kuri yra jų. Kad jie sakytų: aš, žinote, aš, šis elnias yra mano, ir aš noriu būti jo dalimi. Ir manau, kad ateinančiais metais, jei mes pasieksime įvairias grupes, pavyzdžiui, kaip galėtume pakviesti chorą dalyvauti?

Sarah: Taigi, krepšinio rungtynėse, per pertrauką,

Cassidy: Mes juokiamės, nes tai smagu.

Sarah: Mes, um, Mes turime kaip studentų ir mokytojų krepšinio grupė ir studentų GOV pasiekti įvairių grupių Timpview, todėl, pavyzdžiui, šokių kompanija, šokių įgula, kai kurie klubai. Netgi su krepšinio komanda, kad galėtume ką nors parodyti. Labai smagu stebėti, ką jie sugalvoja, nes tai būna arba labai gerai, arba labai kvaila.

Wendy: Teisingai.

Sarah: Ir todėl labai smagu matyti, kaip visi susiburia šiuo metų laiku. Taip pat žinant, kad tai, žinote, yra kažkas, ką mes darome dėl "Sub for Santa". Taigi, kaip jūs žudote, ar ne, kas tai yra? Um

Cassidy: Kaip nušauti du zuikius vienu šūviu?

Sara: Taip, taip, taip, taip. Taip, nes tau smagu, bet tu taip pat žinai, kad darai kažką gero.

Cassidy: Taip, ankstesniais metais mes netgi turėjome, pavyzdžiui, medžio dirbtuvių klasę, kuri gamino mums papuošalus, arba siuvimo klasė gamino mums medžiaginių servetėlių rinkinius ar padėkliukus. Dailės klasė gamino papuošalus arba vardines lenteles dovanoms. Stengėmės susisiekti su kuo daugiau klasių ir pasakyti, kad čia yra būdas, kaip jūs galite dalyvauti ir turėti savo vietą.

Wendy: Tai neįtikėtina.

Cassidy: Tam reikia šiek tiek kūrybiškumo, bet per daugelį metų mums pavyko tai padaryti. Įtraukti daug žmonių.

Wendy: Tai gerai. Ką nors nori pridurti, Calebai?

Kalebas: Eee, aš turiu omenyje, kad jie beveik viską aprėpė. , aš, aš jaučiu, kad gruodžio mėnesį studentų bendruomenė yra daug laimingesnė. Nežinau, ar dėl to, kad jie džiaugiasi galėdami išvykti. , bet gali būti.

Cassidy: Grįžkime prie Kalebo.

Calebas: Taip. Turiu omenyje, bet man atrodo, kad tai tikrai taip, nes mes visus taip įtraukiame ir visi žino, kad jie vienaip ar kitaip padeda žmonėms, bet taip.

Wendy: Man patinka pastaba apie tai, kad jai vadovauja studentų valdžia. Tai nėra, tai ne jūs, vaikinai, tiesiog tai darote ir bandote įtikinti žmones būti jos dalimi. Tai yra tarsi, ne, štai kaip mes aktyviai skatiname visus įsitraukti į mūsų veiklą ir pripažinti, kad tai yra dalis to, ką reiškia būti Timpview Thunderbird, tiesa? Pavyzdžiui, kad tai yra tai, kas mes esame. Tai yra tai, ko mes norime pasiekti. Taigi, ar yra dar kas nors, kuo norėtumėte su mumis pasidalyti? Jei norėčiau paaukoti, pinigų tam ar pan. Kaip man tai padaryti?

Sara: Manau, jei esate vietinė įmonė, visada galite susisiekti su mūsų studentų savivaldos patarėja, ponia Baker. Kreipkitės į ją. Um, um, mes turime svetainę, timpviewsubforsanta.weebly. com, um, ir ten turime visą informaciją. Taip pat tiesiog tai, ką mes padarėme per daugelį metų. Taigi galite sužinoti daugiau apie programą ir kaip kiti gali padėti.

Cassidy: Noriu pasidalyti šauniu būdu, kaip galite dalyvauti, jei to dar nedarėte, - vienas iš būdų, kaip bendradarbiaujame su "United Way", yra šeimų ar asmenų įvaikinimas. Ir tai yra šaunus dalykas. Akivaizdu, kad mes, kaip studentų valdžia, įsivaikinsime keletą šeimų. Turime mokytojų, kurie tai daro, bet daug šeimų kreipiasi į mus ir sako: "Noriu priimti šeimą, kad mano šeima galėtų apsipirkti". Ir tai jiems tampa tikrai asmeniška. Turiu vieną konkrečią mokytoją, kuri dabar tai daro kasmet. Jis sako, kad tai yra geriausias dalykas. Aš noriu, kad vaikai, žinote, vaikai šeimoje būtų to paties amžiaus kaip ir mano vaikai. Taigi, jie turi jį išsirinkti ir labai apgalvotai tai padaryti. Ir tai tapo daugelio šeimų tradicija. O jei tai ne visa šeima, kas nors nori įsivaikinti, gali įsivaikinti atskirą žmogų. Hm, mes taip pat turime žmonių su specialiaisiais poreikiais, kuriuos galima įsivaikinti ir paremti. Turime ir kai kurių mūsų senjorų, kuriuos galite įsivaikinti ir paremti. Yra daugybė šaunių dalykų, kuriuos "United Way" daro, kad juos pasiektų. Kai buvau vidurinėje mokykloje, dalyvavau panašioje veikloje ir turėjome šeimą nuo Padėkos dienos iki Kalėdų. Prisimenu, kaip būdamas paauglys, turbūt buvau šių vaikų amžiaus, mes, mano tėtis ir aš, važiavome pasiimti mamos, kad galėtume apsipirkti. Ir aš prisimenu, kaip sakiau tėčiui, aš einu, aš maniau, kad esmė buvo, pavyzdžiui, kad mes eitume apsipirkti. Kaip, žinai, aš maniau, kad mes turėjome tai padaryti. O jis sako, na, aš noriu, kad mama išrinktų dovanas. Žinai, kad ji būtų to dalis. Ir aš vis dar prisimenu tai, kai buvau jaunas paauglys. Tai, kad mano tėvui labiau rūpėjo atkurti tos mamos tikėjimą, o ne mano tikėjimą savimi. Ir aš nuolat apie tai galvoju, kad kartais mums nepavyksta pristatyti ir mes nematome galutinių rezultatų, nes labiau už viską stengiamės atkurti šeimą.

Wendy: Taip.

Cassidy: Į visumą.

Wendy: Taip.

Cassidy: Padarykite mamą ir tėtį didvyriais. Mes nenorime būti herojais. Mes norime būti slapti elfai, kurių niekas nemato. Tiesa? Kartkartėmis mums pavyksta būti didvyriais ir ateiti ten, bet jei mano vaikai to niekada nematytų, norėčiau, kad jie visada matytų visas tas mažas istorijas, kuriomis jos baigiasi, ir kaip jos baigiasi.

Wendy: Teisingai.

Cassidy: Tačiau jie ne visada tai mato. Aš vis dar prisimenu, kaip mama ir kaip ji ėjo per parduotuvę ir rinkosi daiktus, ir kaip jai buvo svarbu, kad ji gali tai daryti. Ir manau, kad Billas Hulterstromas iš "United Way" pabrėžė, kad tai neturėtų būti geriausios Kalėdos jų gyvenime. Tai turėtų būti geros Kalėdos, kurias mes padedame paremti, bet geriausia, ką galime padaryti, tai padėti šiems tėvams atsistoti ant kojų, padėti jiems ilgalaikėje perspektyvoje. O kartais mūsų Sub Kalėdų Seneliui tęsiasi ne tik gruodžio mėnesį. Kartais mūsų lėšos ne visada panaudojamos gruodžio mėnesį. Mes sutaupome šiek tiek lėšų. Esame galėję aprūpinti mokinius akiniais. Galėjome suteikti dantų gydymo paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugas. Daug nuostabių dalykų per metus su socialiniais darbuotojais, kurie kreipiasi į mus, pavyzdžiui, ar turite likusių lėšų "Sub for Santa"? Aš sakau, tikrai turiu. Pavyzdžiui, Kalėdų Senelis ir Kalėdos nėra gruodžio mėnesio "Sub for Santa" dalykas, tiesa? Mes renkame lėšas, bet būtent tada vyksta mūsų didžioji paroda. Bet reikia visų kitų 11 mėnesių. Ir todėl manau, kad tai tikrai šaunu, kad šie vaikinai gali būti mažais tarnais, mažais slaptais elfais, žinote, ir kartais mes galime būti herojais, bet jei jie išmoks, kad, žinote, svarbiausia ne būti herojumi, o leisti šeimai būti didvyriu, tada tai bus mano laimėjimas, kaip mano knygoje. Manau, kad toks yra mano tikslas.

Wendy: Taigi, jei norėčiau įsivaikinti šeimą, tiesiog kreipčiausi į "United Way".

Cassidy: Galite apsilankyti mūsų svetainėje arba "United Way" svetainėje. Jos abi yra susietos ir spustelėkite, pavyzdžiui, priimti šeimą arba paremti šeimą. Ir netgi jų išskleidžiamojoje skiltyje galite nurodyti, kaip apie mus sužinojote? Galite spustelėti Timpview, ir mes surinksime duomenis, kiek žmonių siunčiame jiems padėti. Nes pabaigoje galime pasakyti: O, mes turėjome. 60 šeimų įsivaikino kaip, ir tai nuostabu. Kaip ir norime, mes, mums rūpi tas skaičius, šeimos ir žmonės, kaip sakė Kalebas. Kiek žmonių galime padėti? Taigi, mes saugome šiuos duomenis, bet tai smagus būdas įsitraukti. Aš tai dariau ir visada tai prisimindavau, ir, manau, kad dar ir dabar tai darau.

Wendy: Taip, taip. Tiesa? Tai tapo jūsų gyvenimo darbo dalimi.

Cassidy: Nežinau, kaip tai gali tavęs nepakeisti, kai nori padėti tokiems žmonėms. Keičia.

Wendy: Tai neįtikėtina. Kalebai, o tu?

Kalebas: Na, jei esate šiek tiek išalkę, mes visada rengiame maisto vakarus, į kuriuos galite ateiti.

Wendy: Kur galėčiau rasti visą šią informaciją?

Calebas: Taigi, mes paskelbsime tai "Timpview Instagram".

Wendy: Gerai, puiku.

Calebas: Taip, mes jums pranešime. Ir jei turite vaiką, kuris lanko Timpvėjaus mokyklą, duokite jam pinigų ir paaukokite. Taip, tik truputį. Eee, bet taip, tiesiog iš tikrųjų viskas, ką norite padaryti, kad padėtumėte šioms vietinėms šeimoms, yra labai naudinga.

Cassidy: Jei turite ką nors, ką galite padovanoti, rasime tam namus. Pažadu. Mes, mes, mes turėjome, vieną dieną papasakojau vaikams šią istoriją, nes praėjusiais metais pas mus atėjo mama, kuri patyrė siaubingą persileidimą. Ji turėjo visus tuos kūdikių drabužėlius, kuriuos buvo nusipirkusi, ir sako: "Aš tiesiog nebegaliu jų laikyti savo namuose. Ir aš, aš, aš, aš, aš, aš, mano širdis buvo su ja, ir ji davė mums šią didžiulę dėžę. O kitą dieną turėjome mamą, kuriai gimė tas pats, berniukas, ir ji neturėjo jokių drabužėlių. Tai tiesiog tokie, tokie stebuklai nutinka, kai šios kaip istorijos susilygina, kai širdies skausmas virsta triumfu. Ir tai tarsi, tai nuostabu matyti. Ir todėl, jei turite ką nors, jaučiate, kad galėtumėte padovanoti naujo, dovanų, jei niekada ko nors nenaudojote, galbūt turite dovanų kortelę, kurios niekada nenaudojote. Aš gavau šią $100 dovanų kortelę ir man reikia ją panaudoti. Paaukokite "Sub for Santa" ir mes rasime jai puikius namus. Mes visada viskam randame namus. Taigi, jei tai nauja, nenaudota, mes rasime jai ką nors, šeimą.

Wendy: Taigi, galime kreiptis į Cassidy Baker. Ji yra Timpview vidurinės mokyklos mokinių savivaldos mokytoja ir patarėja, taip pat galite apsilankyti adresu timpviewsubforsanta.weebly.com. Ten galite gauti daugiausiai informacijos ir sužinoti daugiau apie šią neįtikėtiną programą. Labai džiaugiuosi, kad pamatysiu, ką jūs, vaikinai, nuveiksite šiais metais, ir negaliu sulaukti krepšinio rungtynių.

Kalebas: Bus nuostabu.

Wendy: Aš esu, esu.

Kalebas: Taip, mes jus stebėsime ant grindų.

Wendy: Gerai, tai teisinga. Teisingai.

Cassidy: : Gerai. Ir jums reikia šiek tiek palenkti jį į mokytojo pusę.

Wendy: Taip, gerai, tai sąžininga. Taip. Mokytojai tai tikrai gaus. Taigi negaliu laukti. Aš negaliu laukti. Tai bus smagus vakaras. Taigi ačiū visiems, kad dalyvaujate.

Cassidy:Ačiū.

Kalebas: Taip, žinoma.

Sara: Ačiū.

Ačiū, kad prisijungėte prie šios savaitės laidos apie tai, kas vyksta su sriuba. Kaip visada, visi epizodai bus prieinami visur, kur gaunate podkastus. Jei turite temų ar klausimų, kuriuos norėtumėte, kad aptartume podkaste, rašykite mums el. paštu podcast@provo.edu. Kitą savaitę būtinai prisijunkite prie mūsų ir žiūrėkite naują laidos "What's Up with the Sup" epizodą.

Visiems gero savaitgalio.