Epizodas 73: Didysis Wasatch atidarymas

17 sausio, 2025 /
Aleksandras Glavesas /

Sup su "Sup

00:00 / 17:49

Sveiki atvykę į kitą Provo miesto mokyklos rajono podkasto "What's Up With The Sup" epizodą. Aš esu superintendentė Wendy Dau. Šią savaitę mūsų laukia įdomus epizodas. Praėjusį trečiadienį buvo pirmoji diena mūsų naujoje Wasatch pradinėje mokykloje. Trečiadienio rytą apsilankiau mokykloje ir pasikalbėjau su mokiniais, tėvais ir darbuotojais apie jų mintis ir jaudulį pagaliau atsidūrus naujame pastate.

Tačiau prieš tai, kol iš jų sulauksime naujienų, pateikiame atnaujintus duomenis.

Sausio 14 d., antradienį, įvyko mokyklos tarybos posėdis. Vyko šios diskusijos.
- Puikiai aptarėme Provo miesto mokyklų baigimo rodiklius ir palyginimus su valstijos rodikliais.
- Valdyba buvo paskirta į naujus komitetus.
- Emily Harrison, Gina Hales ir Terry McCabe prisiekė švietimo taryboje. Žinome, kad Terry ir Gina dirbo taryboje pastaruosius ketverius metus, tačiau dabar prasideda kita jų kadencija.
- Taip pat diskutavome apie savivaldybės pastatų valdymo instituciją arba vadinamąją išperkamosios nuomos obligaciją, kuri padėtų finansuoti Timpvėjaus vidurinę mokyklą ir Diksono teritorijos rekonstrukciją.
- Taip pat kalbėjomės apie stipendiją "Juta tinka visiems".
Gruodžio 10 d. vykusiame valdybos posėdyje valdyba pritarė šių metų mokyklos kalendoriaus pakeitimui.
- Šis pakeitimas reiškia, kad mokslo metai baigsis trečiadienį, gegužės 21 d., t. y. dviem dienomis anksčiau nei planuota iš pradžių.
- Ši informacija buvo išsiųsta elektroniniu paštu visiems tėvams ir paskelbta rajono interneto svetainėje bei socialinėje žiniasklaidoje.
Mūsų rajono interneto svetainėje galima susipažinti su šešiomis naujomis taisyklėmis ar procedūromis.
- Eikite į Provo.Edu, spustelėkite Taisyklės, formos ir dokumentai.
- Čia galite spustelėti "Peržiūrėti politikos projektus" ir pamatysite politikos projektus: "1100", "Valdybos rinkimai ir perskirstymas", "1200", "Valdybos fiskalinė atsakomybė", "1430", "Visuomenės dalyvavimas valdybos posėdžiuose", "6600", "3 procedūra", "Pavojingi autobusų maršrutai ir laisvos vietos autobusų paslaugos", "7050", "2 procedūra", "Saugūs keliai į mokyklą".
Toliau stebėkite mano savaitines vaizdo transliacijas savo el. paštu kiekvieną pirmadienį. Šiose vaizdo transliacijose vienoje vietoje galėsite sužinoti apie svarbius dalykus, vykstančius visame rajone.

O dabar išgirskime mūsų susijaudinusius globėjus, kurie džiaugiasi, kad galės apsilankyti naujoje Wasatch pradinėje mokykloje.

Pasakykite savo vardą ir pavardę, o tada noriu, kad jūs pasakytumėte savo vardą ir klasę.

Lacy Forsten: Lacy Forsten: Mano vardas Lacey Forsten.

Evanna: Mano vardas Evanna ir aš mokausi antroje klasėje.

Cole Forsten: Schroederio šeštoje klasėje.

Wendy Dau: Ką manote apie atėjimą į naują mokyklą?

Cole Forsten: Man tai labai patinka. Tai labai šaunu ir nauja.

Wendy Dau: Ką apie jus?

Evanas: Jis didelis.

Wendy Dau: Vau: Jis didelis, ar ne? Labai aukštas, tiesa?

Evann: Bet, bet aš maniau, kad ten gali kilti problemų, nes maniau, kad kai kurie vaikai gali, pavyzdžiui, atsisveikinti su kuprine ir numesti kuprinę žemyn.

Wendy Dau: O, tai tiesa, nes yra trys aukštai, tiesa? Kaip jūsų vaikams sekėsi pereiti iš senojo pastato į šį?

Lacy Forsten: Ką galite pasakyti apie šį pastatą? Jis nuostabus. Ir aš žinau, kad mokytojams tai buvo didžiulis perėjimas, ir mes labai dėkingi už viską, ką jie padarė, nes persikraustymas metų viduryje yra didelis, didelis dalykas.

Todėl labai džiaugiamės. Tai nuostabu.

Wendy Dau: Taip gerai. Linkiu jums abiem nuostabios dienos naujoje mokykloje.

Sophia Cardoza: Sophia Cardoza.

Wendy Dau: Sofija, o kokioje klasėje tu mokaisi?

Sophia Cardoza: Penkta klasė.

Luna Cardoza: Luna Kardoza: Mano vardas Luna Kardoza.

Wendy Dau: Kurioje klasėje mokotės?

Luna Cardoza: Trečioji klasė.

Wendy Dau: Trečioji klasė. Ką jūs manote apie atėjimą į naują mokyklą viduryje mokslo metų?

Luna Cardoza: Laiminga ir liūdna.

Wendy Dau: Papasakok, kodėl esi šiek tiek liūdnas.

Luna Cardoza: Todėl, kad aš tiesiog pasiilgau tos mokyklos ir jau seniai joje mokiausi.

Wendy Dau: Tai tiesa. O jūs?

Sophia Cardoza: Daug laiptų.

Wendy Dau: Yra tiek daug laiptų. Ko labiausiai laukiate naujame pastate?

Sophia Cardoza: vaizdas. Vaizdas tikrai geras.

Wendy Dau: Tai gana nuostabu. Nesvarbu, kur pažvelgsi, pamatysi neįtikėtinų dalykų. O kaip jūs, tėvai? Papasakokite mums šiek tiek apie tai, kaip šis perėjimas vyko su jūsų vaikais.

Cardoza Tėvai: Taip, tai šiek tiek sutrikdė mūsų įprastą grafiką, bet buvo visiškai to verta.

Nuostabu, kad jie gauna naujas patalpas, pavyzdžiui, Wasatch, turiu omenyje, kad tai yra senesnė mokykla.

Wendy Dau: Jis labai senas.

Cardoza Tėvai: Taigi malonu matyti gražų pastatą, kuris tiesiog nuostabiai atrodo. Tai neįtikėtina

Wendy Dau: Ar norite ką nors pridurti?

Cardoza Tėvai: Taip, iš tikrųjų dabar, kai jis yra čia, jis yra daug arčiau mūsų, todėl tai yra malonu.

Wendy Dau: Taigi, kartais persikraustymas turi privalumų. Na, noriu palinkėti jums, vaikinai, nuostabios pirmosios dienos šiame naujame pastate. Iki pasimatymo. Koks tavo vardas, mielasis?

Rafaelis: Rafaelis.

Wendy Dau: Kurioje klasėje esi, Rafaeli?

Rafaelis:

Wendy Dau: Pirma klasė. Ar labai džiaugiatės, kad būsite šioje naujoje mokykloje?

Rafaelis: Rafaelis: Taip, labai džiaugiuosi. Jame daugiau aukštų nei mano sesers mokykloje.

Wendy Dau: O Dieve mano, daugiau grindų nei tavo sesers mokykloje. Tai neįtikėtina.

Rafaelis: Kaip mano trylikametė, kaip mano trylikametė sesuo.

Wendy Dau: Taigi tu esi daug didesnė už savo 13 metų seserį, tiesa? Geros dienos. Ačiū. Koks tavo vardas?

Emily Bundy: Emily.

Wendy Dau: Kaip jūsų pavardė, Emily?

Emily Bundy: Bundy.

Wendy Dau: Kurioje klasėje esi, Emily?

Emily Bundy: Penktoji.

Wendy Dau: Penkta klasė. Gerai, ir mes čia turime mamą. Taip?

Becky Bundy: Aš esu Becky Bundy.

Wendy Dau: Puikiai. Gerai, papasakokite man šiek tiek apie tai, ką manote apie atėjimą į šią naują mokyklą.

Emily Bundy: Tai šaunu.

Wendy Dau: Ko labiausiai laukiate?

Emily Bundy: Klasėse yra daug langų.

Wendy Dau: Jie taip ir daro, jūs pamatysite daug daugiau dalykų.

Papasakok man, mama, kaip sekėsi pereiti, nes viduryje mokslo metų tai sunku. Papasakok šiek tiek apie tai.

Becky Bundy: Daugybė tėvų atėjo padėti, daugybė žmonių aukojo mokytojams maisto ir kitų dalykų, o mokytojai labai sunkiai dirbo.

Taigi, tai buvo geras perėjimas. Džiaugiuosi.

Wendy Dau: O, gerai. Man taip malonu tai girdėti. Gerai, aš leisiu jums, vaikinai, eiti į savo klasę. Pasakykite savo vardą ir kokioje klasėje mokotės.

Arlie Elrod: Arlie Elrod, 5 klasė.

Kate Hickman: Kate Hickman, 5 klasė.

Wendy Dau: : Gerai, kas jus labiausiai džiugina šioje naujoje mokykloje?

Kate Hickman: Vonios kambariai.

Wendy Dau: Vonios kambariai! O, papasakokite daugiau. Kodėl jus jaudina vonios kambariai?

Kate Hickman: Turėjome naudotis ikimokyklinio amžiaus vaikų tualetais, todėl ten buvo mažiau vietos ir visi šlapinosi ant žemės. Buvo labai bjauru.

Wendy Dau: Taigi jūs gaunate visiškai naujus, gražius vonios kambarius. Tai bus nuostabu. Ko dar laukiate?

Arlie Elrod: Vonios kambariai.

Wendy Dau: Jūs taip pat laukiate vonios kambarių. Ką manote apie mokyklos dydį? Ar ji atrodo didelė?

Kate Hickman: Patinka. Patinka.

Wendy Dau: Kodėl jums tai patinka? Kartais žmonės išsigąsta didelio pastato.

Kate Hickman: Na, man tai patinka, nes persikėliau čia pernai ir mano senoji mokykla buvo didžiulė, todėl, kai persikėlėme į šią mokyklą, pamaniau, kad tai ne tas pats.

Paskui persikėliau į šį ir pamaniau, kad čia daug geriau, nes čia daugiau vietos, daugiau žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, daugiau ekonominių kambarių, taigi daugiau bendrų kambarių, taigi daugiau aktyvumo, daugiau žmonių, kurie linksminasi, nes tai nauja, ir jiems bus smagiau vaikščioti, ir jie tiesiog bus tokie: "O, žiūrėkit, aš radau kažką naujo".

Wendy Dau: Ar jau buvote savo klasėje?

Arlie Elrod: Taip.

Wendy Dau: Papasakokite, kas jums patinka jūsų klasėje, palyginti su senąja mokykla.

Arlie Elrod: Mes turime nuostabų vaizdą, nes esame trečiame aukšte.

Wendy Dau: Taigi, jūs žiūrite į vakarus, į šią pusę, ir tai tiesiog gražu, ar ne?

Galbūt tai gali šiek tiek atitraukti jūsų dėmesį?

Arlie Elrod: Aš ir ji esame priešingoje lango pusėje, taigi.

Wendy Dau: Aš labai džiaugiuosi. Tikiuosi, kad jums, vaikinai, bus puiki diena. Gerai. Gerai. Aš jums užduosiu keletą klausimų. Taigi pasakykite savo vardą.

Helen Burt: Aš esu Helen Burt.

Wendy Dau: : Gerai. Ir šeštos klasės mokinys, pasakykite, kas jus labiausiai džiugina atėjus į šį naują pastatą.

Helen Burt: Manau, kad jis labai gražus, o iš mano klasės atsiveria vienas geriausių vaizdų, nes esu viršutiniame aukšte. Esu ponios Isom Leo Red klasėje.

Wendy Dau: Papasakokite, kuo ši mokykla iš tiesų skiriasi nuo senosios Wasatch.

Helen Burt: Be to, jis nėra 75 metų senumo ar 76 metų, nesvarbu, koks jis bebūtų.

Wendy Dau: Ar jau buvai savo klasėje?

Dar ne. Taigi, ko labiausiai laukiate šioje erdvėje?

Helen Burt: Jie jau kurį laiką apie tai kalbėjo, todėl visada labai džiaugiausi, kad galėsiu ateiti į naują mokyklą. Ir tai tikrai įdomu, ir stebėti, kaip ji statoma, buvo tikrai šaunu. Pavyzdžiui, didžiulė atraminė siena, aš, mano močiutė ir pusbrolis visada vadindavome ją pilimi vien dėl to, kaip atrodė atraminės sienos, o aikštė yra nuostabi futbolui.

Man patinka futbolas. Ir futbolą, ir futbolą, ir frisbį, ir panašius dalykus. Tai nuostabu.

Wendy Dau: Jūs jaučiate, kad turėsite geresnes patalpas ir būsite geriau aptarnaujami. Taip, tai nuostabu. Na, noriu palinkėti jums tikrai puikios dienos. Esu čia kartu su Wasatch pradinės mokyklos direktore Ruth Ann Snow. Labas rytas.

Ruth Ann Snow: Rūta Snow: Labas rytas. Aš jaudinuosi. Vien pagalvojusi apie visą sunkų darbą, kurį mūsų darbuotojai ir mokytojai atliko ištisus mėnesius, bet ypač per pastarąsias penkias, šešias dienas, o mūsų tėvų bendruomenė kasdien mus maitino. Jie padėjo mums susikrauti daiktus. Turėjome armiją savanorių, kurie padėjo mums išpakuoti. Jie ir toliau mus lepina.

Dėl visų jų sunkaus darbo ši užduotis tapo neįveikiama, ir mes esame jiems labai dėkingi. Įdomu tai, kad kalbėdama su kiekvienu tėvu, jie minėjo mokytojus ir tai, kaip sunkiai jie dirbo ir kokie jie nuostabūs. Taigi tiesiog pagarba jums ir jūsų darbuotojams. Ko labiausiai laukiate šiame naujame pastate?

Tiesiog labai džiaugiuosi ta energija, kurią jaučiu, ir manau, kad mokiniams patiks naujosios erdvės. Turime erdvių bendradarbiavimui, naują žaidimų aikštelę, viskas nauja. Tai suteikia energijos ir atsakomybės jausmą, kurį tikrai norime panaudoti ir įskiepyti pasididžiavimo jausmą, kurį turėjome senojoje mokykloje, bet perkelti jį į šią naują erdvę ir iš tikrųjų gerbti bei parodyti ne tik mūsų moksluose, bet ir visose mūsų mokinių gyvenimo srityse.

Wendy Dau: Tai, kad jūs jau turite labai glaudžiai susietą, nuostabią Wasatch bendruomenę, ir jūs tiesiog turite ją perkelti į labai šaunų objektą. Tai tikrai puiku.

Papasakokite apie vieną iš iššūkių ir kaip žmonės padėjo jums įveikti kai kuriuos iš jų.

Ruth Ann Snow: Manau, kad visada, kai paliekate naują erdvę, naudoju analogiją, kad kažkas jums pastatė svajonių namą, bet jūs niekada jo nematėte, o dabar turite įeiti ir išsiaiškinti naujas sistemas.

Jei tai būtų virtuvė, kurios niekada nematėte, tai būtų klausimas, kur aš dėsiu riešutų sviestą? Kur padėjau medų? Kur yra peilis, kuriuo galima supjaustyti duoną. Mūsų mokytojai buvo tokie lankstūs. Jie matė savo erdves. Prieš įsikeldami į naujas klases, jie jas matė gal vieną ar du kartus.

Tai kitokia erdvė, bet jie. Jie sugalvojo tokių nuostabių sprendimų ir buvo labai lankstūs, kaip jie mokosi naudotis nauja erdve, kad ji tiktų jų klasėms, ir tai padarė per kelias dienas.

Wendy Dau: Vos kelios dienos. Tai buvo įspūdinga. Taigi...

Ruth Ann Snow: Aš taip pat noriu juos pagirti.

Girdėjau iš daugybės tėvų, kurie buvo sužavėti ir patenkinti internetu teikiamu mokymusi. Mes tikrai aukštai iškėlėme kartelę, ir tie mokiniai, kurie tuo pasinaudojo, tikrai turėjo prasmingą ir labai tikslingą mokymąsi, jei per tas dvi dienas tuo pasinaudojo.

Wendy Dau: Taip, tai tikrai rodo atsidavimą, kai aš vis dar mokausi, o tuo pat metu išpakuoju savo klasę ir tvarkau visus šiuos skirtingus dalykus, kuriems reikia daug energijos. Taigi ačiū, Ruth Ann, jums ir jūsų darbuotojams. Gerai, čia esu su Meg Van Wagenen, kuri yra viena iš mūsų valdybos narių ir prižiūri Wasatch pradinę mokyklą.

Labas rytas.

Megan Van Wagenen: Geras rytas.

Wendy Dau: papasakokite mums šiek tiek apie tai, kaip jaučiatės šį rytą, kai atidarome šią mokyklą.

Megan Van Wagenen: Aš jaučiuosi tokia susijaudinusi ir esu labai dėkinga direktorei Snow, jos vadovaujamam fakultetui, mokytojams ir tiesiog pastangoms įgyvendinti persikėlimą mokslo metų viduryje. Taip smagu būti čia su visais mokiniais.

Ir jų tėvai, ir visi džiaugiasi. Tai tiesiog labai, labai smagu. Ir aš tiesiog labai džiaugiuosi šia bendruomene.

Wendy Dau: Kokie buvo kai kurie iššūkiai, su kuriais susidūrėme bandydami perkelti šią mokyklą, ypač viduryje mokslo metų, kuriuos padėjote mums įveikti?

Megan Van Wagenen: Taigi, vienas iš jų - kaip sumažinti mokymosi ir mokymo trikdžius, bet taip pat suteikti mokytojams laiko persikelti ir sutvarkyti savo klases, tiesa? Ir iš esmės jiems iš esmės reikia kelioms dienoms atsijungti nuo interneto.

Jie nieko nespausdina. Jie neturi prieigos prie savo techninės įrangos. Todėl bandome rasti, kaip tai organizuoti. Dar kartą labai dėkoju direktoriui Snow už tai, kad parengė tikrai puikų planą. Štai kaip atrodys mūsų dienos mokymasis.

Be to, rajono darbuotojai padeda su visu tuo ir gali pasakyti, gerai, kiek dienų mokytis internetu galime realiai, bet vis tiek turėsime laiko visiems tai padaryti.

Wendy Dau: Tai nuostabu. Buvo tikrai smagu matyti čia esančią energiją. Kas jus labiausiai džiugina šiame naujame pastate? Pavyzdžiui, kai stebite ateinančius vaikus, iš kur kyla didžiausias jaudulys?

Megan Van Wagenen: Aš manau, kad jie gali pamatyti šią naują erdvę, apie kurią jie girdėjo ir žinojo, kad ji ateis, ir, pavyzdžiui, kad tai yra tai. Ir iš tikrųjų jie visi gali būti saugūs. Puikūs dalykai, kurie vyko senajame pastate, gali tęstis šiame pastate, o nauji dalykai, kurie vyks šiame pastate, naujos tradicijos, kurios prasidės.

Wendy Dau: Tai, kad Wasatch yra tokia glaudžiai susieta bendruomenė, kuri ką tik buvo įkurdinta visiškai naujame pastate, bet tarsi vis dar čia, ir visur matote to įrodymus. Ką dar norėtumėte pridurti? Apie šį rytą arba apie procesą?

Megan Van Wagenen: M. Vanagenas: Nemanau, kad taip. Tiesiog jaučiuosi tokia susijaudinusi ir dėkinga, kad pasiekėme finišo liniją.

Wendy Dau: Įdomu ir tai, kiek daug žmonių skeptiškai žiūrėjo į tai, kaip šis pastatas atrodys. O dabar, kai kalbamės su žmonėmis ir kai jie jį pamato, jie sako: ne, tai fantastiška erdvė mūsų vaikams. Taigi tai irgi buvo labai smagu. Ačiū. Gerai, čia esu su Melanie Hall, kuri yra viena iš mūsų valdybos narių.

Labas rytas.

Melanie Hall: Melagė Melana Melana: Labas rytas.

Wendy Dau: Papasakokite man, kas labiausiai jaudina persikėlus čia, į naująją Wasatch pradinę mokyklą.

Melanie Hall: Tai, kad tai pagaliau įgyvendinama. Buvau valdyboje nuo tada, kai tai turėjo įvykti, ir dabar, kai tai įvyko, tai labai jaudina.

Wendy Dau: Kokie buvo kai kurie iššūkiai ar dalykai, su kuriais susidūrėte kaip valdybos narys ir kurie, jūsų manymu, išsisprendė savaime dėl to, kad šis pastatas buvo pastatytas ir žmonės jį iš tikrųjų pamatė?

Melanie Hall: Manau, kad atsižvelgėme į tai, jog jų pastatas buvo senas. Norėjome išgirsti, ko jie nori. Atsižvelgėme į jų poreikius ir manau, kad juos čia įtraukėme ir suteikėme jiems gražų pastatą.

Wendy Dau: Tai neįtikėtina. Vaikai taip džiaugiasi vaizdu ir nuolat mini, kokios fantastiškos yra erdvės ir klasės.

Ką girdėjote iš bendruomenės, kas ją labiausiai jaudina?

Melanie Hall: Naujumas. Norėčiau, kad dauguma žmonių galėtų būti čia ir girdėti, kaip čia pat aplink mus šurmuliuoja visi vaikai. Ir net tėvai sako: O, tai taip smagu. Noriu pasakyti, kad jūs tiesiog matote, kaip jis šokinėja aplink ir džiaugiasi, kad yra čia.

Wendy Dau: Tai nuostabu. Labai ačiū.

Gerai, pasakykite mums savo vardą, pavardę ir kokią klasę mokote.

Jane Wells: Aš esu Jane Wells ir mokau antros klasės.

Wendy Dau: Papasakokite man apie tai, koks buvo šis mokyklų perkėlimo procesas metų viduryje.

Jane Wells: Tai buvo tikras iššūkis. Bet mes taip pat labai mus palaikėme ir jaučiuosi labai dėkinga. Esame tokie laimingi būdami čia, šioje naujoje erdvėje. Vaikystėje lankiau tą senąjį Wasatch, todėl su tuo pastatu mane sieja daug sentimentalių jausmų. Tačiau šis pastatas tiesiog neįtikėtinas. Džiaugiamės, kad galime dirbti šioje naujoje erdvėje. Taigi, labai jums dėkoju.

Wendy Dau: Jūsų klasė atrodo nuostabiai. Niekada nebūčiau žinojusi, kad jūs, pavyzdžiui, persikraustėte praėjusią savaitę. Tai neįtikėtina.

Jane Wells: Aš įdarbinau daug draugų ir šeimos narių ir jaučiuosi jiems labai dėkinga. Viskas pavyko, ir tai yra nuostabi erdvė, o vaikai jau dabar gali pasakyti, kad jie labai džiaugiasi, jog gali čia būti ir mokytis.

Wendy Dau: Kas jus labiausiai džiugina šioje naujoje erdvėje?

Jane Wells: Aš tikrai džiaugiuosi, kad būsime visi kartu ir nereikės kirsti sienų, ir tai buvo sunku, ir aš tikrai džiaugiuosi, kad būsime visi kartu ir nereikės kirsti sienų, ir skirtingų...

Wendy Dau: Išeikite į lauką, kad patektumėte į kitą pastato dalį.

Jane Wells: Keista, tarsi vidutinio lygio vieta.

Wendy Dau: Sulaukusi pirmosios dienos su savo mažyliais, aš linkiu jums fantastiškos pirmosios dienos ir nekantriai laukiu visų puikių dalykų, kurie vyksta čia, Wasatch'e.

Ačiū visiems, kad prisijungėte prie šios savaitės "What's Up with the Sup" epizodo. Kaip visada, visi epizodai bus skelbiami rajono interneto svetainėje, "YouTube" ir visur, kur gaunate podkastus.

Jei turite temų ar klausimų, kuriuos norėtumėte aptarti podkaste, rašykite mums el. paštu Podcast@Provo.Edu. Nepamirškite kitą savaitę vėl prisijungti prie mūsų ir išgirsti dar vieną naują "What's Up with the Sup" epizodą. Ačiū visiems.