Kalba ir palikimas: Švenčiame dvigubą imersiją Lakeview pradinėje mokykloje su direktore Jamie Davis-Leite Interviu apie "Capstone" kelionę į Braziliją

20 gegužės 20 d., 2024 m. /
Spenceris Tuinei /
Pradinė mokykla, Lakeview, Naujienos, Mokyklos

Lakeview pradinėje mokykloje direktorė Jamie Davis-Leite vadovauja Jutos dvigubo mokymo portugalų kalba programai, kuri neseniai pažymėjo svarbų įvykį: po daugiau nei dešimtmečio griežto kalbinio ir kultūrinio ugdymo programa atšventė savo triumfą ir surengė pagrindinę kelionę į Braziliją savo pirmajai abiturientų klasei, įskaitant Davis-Leite dukrą Isabellą.

Grįžimas iš Brazilijos - tai ne tik kelionės pabaiga, bet ir akademinės vizijos brandinimas, nes ji yra sėkminga. Tokie absolventai kaip Isabella Leite, Jamie'io dukra, ir Maddoxas Dansie yra programos poveikio pavyzdys: jie išmoko portugalų kalbą, o savo įgūdžius panaudojo tarnaudami savo bendruomenėms ir jas stiprindami.

Šie mokiniai, kadaise pradėję vykdyti pradedančią programą kaip naujokai, Daviso-Leito vadovaujami ir remiami tokių pedagogų kaip Lily Bueno, pademonstravo apčiuopiamą dvikalbio ugdymo naudą, sujungdami kultūras, puoselėdami bendruomenės ryšius ir ruošdamiesi pasauliniam pilietiškumui.

Skaitykite visą interviu su direktoriumi Jamie Davis-Leite, kad sužinotumėte daugiau apie Jutos dvigubos imersijos portugalų kalbos programos pionierių klasės transformuojančią patirtį. Arba skaitykite apibendrinamąjį straipsnį čia. Interviu apačioje rasite vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos svarbiausios ir nuoširdžiausios akimirkos iš įsimintinos kelionės į Braziliją.

K: Taigi, pradėkite nuo pradžių. Kada pradėjote planuoti šią kelionę į Braziliją? Kaip ši kelionė įsilieja į mokinių mokymosi patirtį?

Jamie: Iš esmės "Portugalijos pažinimo" programą pradėjome 2012 m. ir nuo pat pradžių galvojome, kad tai bus baigiamoji kelionės patirtis. Apie tai galvojome nuo pat pradžių, bet tai atrodė realu tik tada, kai priartėjome. Vaikai tapo vyresni, ir mes pagalvojome: "Gerai. Dabar arba niekada."

Susitikome su tuometiniu Provo vidurinės mokyklos direktoriumi Jarodu Sitesu. Kalbėjausi su juo ir jis paaiškino, kad rajonas nevykdo tarptautinių kelionių. Negalėjome rengti oficialios kelionės ir turėjome būti atsargūs, kad tai būtų atskirta nuo mokyklos.

Chrisas Chilcoatas, dabartinis "Sunset View" pradinės mokyklos direktorius, rekomendavo man "Education First" (E.F.) ekskursijas, nes pats jomis naudojosi, kai dirbo mokytoju. Taigi susisiekiau su jais ir susitariau dėl ekskursijos pagal Jarodo nurodytus parametrus.

Tai buvo maždaug prieš pusantrų metų, tada surengėme visų vaikų susitikimą. Į jį pakvietėme visus jaunesniuosius ir vyresniuosius moksleivius. Tuo metu jie buvo antrakursiai ir trečiakursiai. Paprašėme jų ateiti į susitikimą ir pasakėme: "Gerai, šią kelionę radome per "E.F. Tours". Tai devynių dienų kelionė į Rio de Žaneirą. Ir ji kainavo, pavyzdžiui, $4 300, o tai yra labai brangu, bet ir tai, ką gavome, buvo pagrįsta. Turime pusantrų metų, kad uždirbtume šiuos pinigus ir tai įgyvendintume". Taigi nusprendėme tai padaryti per pavasario atostogas.

Pastaruosius pusantrų metų vaikai sunkiai dirbo. Daugelis iš jų susirado ne visą darbo dieną dirbančius darbus, kad gautų lėšų. Jie rinko lėšas kai kurioms veikloms, skirtoms portugalų kalbos įsisavinimui skatinti, ir padėjo vykdyti mūsų suplanuotą veiklą, tačiau didžiąją dalį pinigų jie tiesiog uždirbo patys.

Tada periodiškai rengėme susitikimus, kad padėtume jiems planuoti ir pasakytume, ko tikėtis toliau. Jiems reikėjo gauti pasus, bet jie tai padarė.

Turėjau didelių lūkesčių dėl šios kelionės, ir ji pranoko visus lūkesčius. Ji buvo tokia nuostabi.

Keliavo 25 jaunesniųjų ir vyresniųjų klasių mokiniai. Turėjome keturis palydovus: mane, Provo vidurinės mokyklos mokytoją Lily Bueno, mūsų pirmos klasės portugalų kalbos mokytoją Robertą Loftus ir ketvirtos klasės anglų kalbos mokytoją ir partnerę McKenna Eatough.

Norėjau nusivežti vaikus į Braziliją. Esame girdėję, kad daug kas važiuoja į Portugaliją, bet mūsų programa paremta Brazilijos portugalų kalba. Visi mokytojai yra brazilai. Mokymo programa yra iš Brazilijos. Jaučiu, kad kai kurie žmonės veža vaikus į Portugaliją, o ne į Braziliją, yra šiek tiek šališki, norėdami pasirinkti Europos šalį.

Bet aš sakau: ne, mes studijavome Braziliją. Žinoma, programoje yra pamokų apie Portugaliją ir kitas portugališkai kalbančias šalis, bet jos pirmiausia buvo apie Braziliją ir brazilų kultūrą.

Turėjome brazilų ekskursijų vadovą, kuris visą ekskursiją vedė portugališkai. Visada liepėme vaikams visą kelionę kalbėti tik portugališkai. Jiems tai sekėsi gana gerai.

Turėjome mokinį, kuris pirmą kartą skrido lėktuvu, arba vieną mokinį. Trims iš jų tai buvo pirmas apsilankymas prie vandenyno, dešimčiai - pirmoji kelionė už šalies ribų, devyniolikai - pirmas apsilankymas Pietų Amerikoje, dvidešimt dviem - pirmas kartas Brazilijoje.

Jiems tai buvo didelis įvykis. Jie darė tai, ko niekada anksčiau nebuvo darę. Keliavome per naktį ir pradėjome likus dviem dienoms iki pavasario atostogų.

Aplankėme Kristaus Atpirkėjo statulą, vadinamą Korkovadu. Aplankėme Cukraus kalną, į kurį keliaujama gondola. Nuvykome į Angra dos Reis, paplūdimio miestelį su 365 mažomis salelėmis. Galėjome eiti maudytis vandenyne, o vaikai norėjo eiti į paplūdimį kiekvieną dieną. Nuvykome į Marakaną, garsųjį futbolo stadioną, kuriame Pelė laimėjo. Ėjome prie garsiųjų plytelėmis išklotų laiptų. Ėjome į sambos mokyklą ir kalbėjomės su sambos šokėjais. Važiavome džipais po Barra da Tijuca mišką. Važiavome į Petropolį, istorinę vietovę, kad jie ją pamatytų, ir ėjome prie krioklio.

Viena mėgstamiausių vaikų dalių buvo maistas. Taip, kiekviena braziliško maisto rūšis, kurią čia turėsime paragauti, bus tokia šauni ir tokia smagi. Apsistojome viešbutyje prie Kopakabanos. Vaikai paplūdimyje žaidė futbolą, žaidė su vadinamuoju petecu, kuris yra brazilų sporto šaka.

Bet štai pati nuostabiausia kelionės dalis - nuo jos man bėga šiurpuliukai. Kai 2012 m. pradėjome programą, buvo ką tik pasirodęs filmas "Rio". Pagal šį filmą surengėme vaikams vasaros stovyklą. Buvo rodomas filmas "Rio", o mes juos mokėme apie visas pagrindines tos srities veiklas, pavyzdžiui, sambą, futbolą ir daugybę Brazilijos kultūros objektų, remdamiesi filmu ir vakarėlio tema.

Praėjo 12 metų, ir mes turime juos nuvežti į tas vietas - jie net baigė kelionę dideliu sambos paradu, kaip filmo "Rio" pabaigoje.

Tai buvo toks pilnas ratas, kai grįžtame prie tokio momento: "Mes tau apie tai pasakojome, kai tau buvo šešeri, o dabar, kai tau 17 ar 18 metų, mes tave ten nuvešime ir tu pamatysi tas vietas iš tikrųjų." Jie visi įdėjo tiek daug laiko ir energijos, kad tai buvo neįtikėtina. Jie susitapatina su Brazilija. Šiuo metu tai tarsi jų savasties dalis. Jiems taip rūpi kultūra.

K.: Atleiskite, kad klausiu, bet turiu paklausti, koks jis yra? Jūs pradėjote šią pavyzdinę DLI Portugalijos programą ir išplėtėte ją ne tik visos valstijos mastu, bet galiausiai užėmėte direktoriaus pareigas mokykloje, kurioje savo programą pradėjo jūsų dukra. Dabar ji baigia mokyklą, o jūs ir Bueno atsisveikinate su savo pirmąja abiturientų klase - dukros klase. Koks tai jausmas? Ar didžiuojatės jais?

Jamie: Be galo didžiuojuosi jais visais. Daugelis šių vaikų patyrė iššūkių asmeniniame gyvenime. Maddokso ir Bellos šeimose įvyko skyrybos. Daugelis susidūrė su dideliais šeimyniniais konfliktais.

Labai didžiuojuosi Lily Bueno, nes ji buvo šalia jų nuo pat pradžių. Aš verksiu, jei per daug apie tai galvosiu. Lilė buvo ir yra esminė mūsų gyvenimo dalis.

Tai tik svajonė. Prisimenu, mano pačios vaikai sakydavo: "Nekenčiu portugalų kalbos, arba man jos gėda, kol jie ėjo į mokyklą". O paskui, pradėję šią programą, jie ėmė didžiuotis, kad yra kitokie ir daugiakultūriai, kad yra, vėlgi, ne tik gimtakalbiai ar paveldėtojai, kalbantys portugališkai. Tai visiška svajonė.

Kai pradėjome šią programą, nežinojome, ar pavyks ją įgyvendinti. Pavyzdžiui, 2012 m. direktorius Dr. Danielsas mums pasakė, kad turime surasti 50 vaikų, arba negalėsime pradėti programos. Mes su Lily maldavome žmones eiti į įvairius renginius, dalyti žmonėms skrajutes ir iš esmės belstis į duris.

Per šią programą mes turėjome 48 vaikus, o Danielsas pasakė: "Gerai, jūs atlikote savo darbą." Bet iš tiesų tai buvo meilės darbas.

Dabar Lakeview mokykla yra daug daugiakultūriškesnė. Turime daugiau mokytojų lotynų amerikiečių tautybės žmonių, ir aš stengiausi, kad tai būtų plėtojama ne tik imersijos programoje, bet ir visoje mokykloje. Esame daugiakalbė ir daugiakultūrė mokykla, nesvarbu, ar dalyvaujate imersijos programoje, ar ne. Turime labai daug dvikalbių vaikų, ir tai džiugina. Matyti, kaip plečiasi ir auga šis mažas dalykas, kuriam skyrėte savo laiką, yra svajonė.

Vėl pradėjome nuo dviejų mokyklų. Iš pradžių portugalų kalbos mokėsi apie 100 vaikų, o dabar Jutoje portugalų kalbos mokosi daugiau nei 2000 vaikų. Matau didžiulį lygį visoje valstijoje. Lakeview buvo pavyzdinė mokykla.

Tai tikrai buvo mūsų - mano ir Lilės - kūdikis. Mes taip sunkiai dirbome, kad tai įvyktų. Taigi, turiu pažvelgti į tai ir pamatyti 29 DLI Portugalijos mokyklas visoje valstijoje.

Taigi galiu tai matyti svarbiu lygmeniu - makrolygiu - bet mikrolygiu matau savo vaikų kasdienį gyvenimą ir pokyčius, kuriuos jis padarė jų gyvenime.

Taip buvo sukurta unikali ir ypatinga bendruomenė. Kelionės metu daugelis mokinių kalbėjo apie tai, kaip portugalų kalba gali tapti jų ateities dalimi. Daugelis man sakė: "Ketinu baigti mažąją portugalų kalbą, kai pereisiu į valstybinį universitetą".

Kai kurie nori studijuoti dvigubą specializaciją ir studijuoti portugalų kalbą arba visai kitą temą. Tačiau kaip direktorius ir tėvas matau bendrą vaizdą ir tai, kaip tai kasdien veikia mokinius asmeniškai.

K: Taigi, koks yra argumentas, kodėl tėvai, norintys skaityti, pasineria į mokyklą? Kodėl verta leisti mokinius į dvigubą imersinę klasę?

Džeimis: Pavyzdžiui, ši "Lakeview" mokinių abiturientų laida. Pradėję programą, visi vyresniųjų klasių mokiniai baigia mokyklą turėdami devynis 3000 lygmens tiltinio kurso kreditus UVU. Už tai jie sumokėjo tik $45. Taigi, jie turės didžiąją dalį mažumos, kuri jiems kainuoja $45.

Be to, jie supranta Brazilijos kultūrą, todėl kelionės metu jautėsi taip patogiai, kaip paprastai keliaujant nebūna. Jie suprato kitą pasaulio perspektyvą, o tai man labai svarbu. Įsitraukimas - tai kitų žmonių, kultūrų ir kalbų supratimas. Dėl to jie tampa atviresni visur esančiam pasauliui, ne tik portugališkai kalbančioms šalims, ir įgyja platesnį požiūrį.

Man svarbiausia, kad tai suteikia pažinimo lankstumo. Daugelis puikių mokslinių tyrimų rodo, kad daugiakalbių žmonių smegenys veikia kitaip.

Šis kognityvinis lankstumas daro jums įtaką visais atžvilgiais. Galite mąstyti ir spręsti problemas įvairiais būdais. Jūs kitaip žvelgiate į pasaulį, nes galite į jį pažvelgti iš kelių perspektyvų, kultūrų ir kalbų.

Šie mokiniai yra ne tik tradiciniai vidurinės mokyklos kalbų mokiniai. Jie puikiai kalba ir dauguma jų neturi akcento. Žinoma, jų lygis yra skirtingas, nes tai priklauso nuo individualaus vaiko pasiryžimo, tačiau turėjome daug vaikų, kurių portugalų kalba mane pribloškė. O kai kuriems iš jų ši kelionė į Braziliją padėjo įkvėpti juos norėti daugiau ir gebėti dirbti dar sunkiau.

Vienos kalbos mokymasis padeda pasirengti mokytis kitų kalbų. Daugelis šių mokinių planuoja mokytis ispanų kalbos arba jau pradėjo ją mokytis, nes ji glaudžiai susijusi su portugalų kalba.

Be to, daugelis mūsų programoje dalyvaujančių vaikų iš tikrųjų yra portugalų kalbos paveldėtojai. Žmonės gali nustebti, bet Provo ir Jutoje gyvena nemažai brazilų.

Daugeliui mokinių sunku išmokti savo tėvų ar senelių kalbą. Be šios programos jie būtų praradę šią kalbą. Mano vaikai patenka į šią kategoriją, nes jų tėtis yra brazilas. Antrosios kalbos mokymas Jungtinėse Valstijose reikalauja daug darbo. Nesvarbu, kokia kalba kalbama, labai trukdo anglų kalba, nes ji yra plačiai paplitusi kaip statusinė kalba. Taigi imersijos programos parama padeda teikti pirmenybę kitų kalbų mokymuisi. Ir tai padeda vaikams. Mano vaikai pradėjo sakyti: "Nekalbėk su manimi portugališkai. Man gėda, kad tu man kalbi portugališkai", iki to, kad didžiuojasi savo paveldu ir žino, kad yra ypatingi, nes kalba daugiau nei viena kalba.

Mūsų programoje yra gimtakalbių brazilų, bet taip pat daug ispanų, kuriems ispanų kalba yra gimtoji. Jie kalba trimis kalbomis. Ir tai mane pribloškia. Tai taip šaunu. Šie trikalbiai mokiniai tampa žvaigždėmis. Kartais mes turime deficitinį požiūrį į kalbų mokančius vaikus, bet ne mūsų atveju. Man tai patinka. Man patinka teikti pirmenybę ir atkreipti dėmesį į vaikus, kurie jau yra dvikalbiai ir daugiakalbiai.

Prisijungimas prie programos yra nemokamas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vaikai nepraranda jokių akademinių pasiekimų. Jie pasiekia tokių pat gerų rezultatų ir kitose srityse. Taigi, jūs papildysite kalbos žinias be jokių išlaidų.